Naujienos

Konferencijos ,,PASIRENGIMAS AVARIJOMS IR RADIACINĖS SAUGOS IŠŠŪKIAI“ apžvalga

Šiemet sukako 33 metai po įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos. Prisimenant šią, vieną sunkiausių pasaulyje įvykusių katastrofų, Radiacinės saugos centras (toliau – RSC) kartu su Lietuvos radiacinės saugos draugija (toliau – LRSD) 2019 m. balandžio 26 d. organizavo konferenciją ,,Pasirengimas avarijoms ir radiacinės saugos iššūkiai“. Į konferenciją susirinko virš 80 radiacinės saugos aktualijomis besidominančių visuomenės atstovų ir specialistų, atstovaujančių įvairias institucijas. Renginyje dalyvavo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (toliau – PAGD), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės atominės energetikos saugos inspekcijos, Aplinkos apsaugos agentūros, VĮ Ignalinos atominės elektrinės, Gamtos tyrimų centro, Fizinių technologijų ir mokslo centro, Vilniaus universiteto, Kauno technologijų universiteto, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, Lietuvos judėjimo „Černobylis“, Santaros klinikų, Kauno klinikų ir kitų įstaigų, institucijų ir įmonių atstovai.

Pirmojoje konferencijos sesijoje daug dėmesio skirta pasirengimui galimoms branduolinėms ar radiologinėms avarijoms vertinti. Civilinės saugos sistemos pasirengimo reaguoti į branduolines ar radiologines avarijas stiprinimo apžvalgą pristatė PAGD prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Civilinės saugos valdybos viršininkas Edgaras Geda. Pranešėjas informavo apie 2018 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą atnaujintą Valstybinį gyventojų apsaugos planą branduolinės ar radiologinės avarijos atveju, kuriame akcentuota parengtis ir avarinio reagavimo veiksmai įvykus avarijai Baltarusijos atominėje elektrinėje; valstybės rezerve civilinės saugos priemonių atsargų kaupimą; parengtą informacinę medžiagą gyventojams apie galimos branduolinės avarijos pavojų sveikatai bei apsaugomuosius veiksmus. RSC atstovai apžvelgė svarbius gyventojų radiacinės saugos užtikrinimo branduolinės ar radiologinės avarijos atveju aspektus. Gyventojų apšvitos stebėsenos skyriaus vyriausioji specialistė dr. Asta Orentienė pristatė pasirengimo atlikti radiacinę žvalgybą iš oro ir ant žemės, žvalgybos atlikimo organizavimo, reikalingų žmogiškųjų ir materialinių išteklių klausimus, žvalgybą atliksiančių tarnybų funkcijas, atsakomybes bei sąveiką. Avarijų valdymo ir mokymo skyriaus vyriausioji specialistė Danutė Šidiškienė aptarė skydliaukės blokavimo stabiliu jodu svarbą avarijos atveju, kada šis skubus apsaugomasis veiksmas turi būti taikomas ir kaip reikia tam iš anksto pasirengti.
Popietinėje konferencijos dalyje svečiai turėjo galimybę susipažinti su pažangių technologijų taikymo spindulinėje terapijoje perspektyvomis, medicininės apšvitos pagrįstumo užtikrinimu, radioaktyviųjų atliekų saugojimo iššūkiais bei kitais aktualiais radiacinės saugos klausimais. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų medicinos fizikė Evelina Jaselskė papasakojo konferencijoms dalyviams apie neseniai Lietuvoje naujas atsiradusio Gama peilio atveriamas gydymo galimybes šalies gyventojams, apžvelgė šios pažangios technologijos techninius privalumus, taikymo sritis, gydymo planavimo ypatumus bei radiacinės saugos užtikrinimo aspektus. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Klinikinės radiacinės priežiūros skyriaus vedėja dr. Birutė Gricienė dalyviams pasakojo apie įvairių medicininių procedūrų, kuriose naudojama jonizuojančioji spinduliuotė, metu pacientų patiriamą apšvitą, apžvelgė mokslinių tyrimų, nagrinėjančių medicininės apšvitos poveikį žmogaus sveikatai, paaiškino radiologinių tyrimų atlikimo pagrįstumo svarbą bei kaip užtikrinama pacientų radiacinė sauga Lietuvoje.
Dr. Gintautas Klevinskas, atstovaujantis VĮ Ignalinos atominės elektrinę, apžvelgė Maišiagalos radioaktyviųjų atliekų saugyklos eksploatavimo nutraukimo projekto įgyvendinimo eigą, aptardamas eksploatavimo nutraukimo teisines prielaidas, projekto dalyvius, atliktus ir planuojamus atlikti pagrindinius eksploatavimo nutraukimo darbus.
RSC gyventojų apšvitos stebėsenos skyriaus vedėja dr. Rima Ladygienė klausytojams pristatė medienos užterštumo radioaktyviuoju ceziu problemą Lietuvoje ir kitose šalyse, jos kilmę ir papasakojo, kaip taikoma sugriežtinta medienos kuro ir medienos kuro pelenų radioaktyvaus užterštumo kontrolė Lietuvoje padeda spręsti šią problemą.
Pasibaigus konferencijai, vyko LRSD narių susirinkimas, kurio metu be einamųjų draugijos veiklos organizacinių klausimų buvo aptarti įvykusios konferencijos rezultatai.
Draugijos nariai taip pat išreiškė savo susirūpinimą dėl inicijuoto Radiacinės saugos įstatymo pakeitimo, kuriuo planuojama likviduoti RSC, jo funkcijas perduodant Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – NVSC). Atsižvelgiant į dabartinio laikotarpio iššūkius, susijusius su Baltarusijos atominės elektrinės keliamomis radiologinėmis grėsmėmis žmonių sveikatai ir aplinkai, naujai diegiamomis technologijomis medicinoje (gama peilio, ciklotrono ir pan.), LRSD bendruomenės nuomone, toks pertvarkymas radiacinės saugos užtikrinimo ir veiksmingo tarpinstitucinio bendradarbiavimo nacionaliniame ir tarptautiniame lygmenyje palaikymo požiūriu šiandien yra ypač nepalankus sprendimas tiek Lietuvos gyventojams, tiek ir valstybės interesams bei kelia grėsmę iki šiol efektyviai veikiančios ir tarptautiniu mastu pripažįstamos Lietuvos radiacinės saugos infrastruktūros tvarumui. LRSD narių visuotinio susirinkimo nutarimu buvo nuspręsta viešai išreikšti draugijos poziciją šiuo klausimu (LRSD pozicija dėl Radiacinės saugos centro likvidavimo)

LRSD ir RSC nuoširdžiai dėkoja visiems konferencijos pranešėjams ir dalyviams už šios gražios tradicijos suburti kartu visus besidominčius radiacine sauga tęstinumo palaikymą bei rengininio rėmėjams UAB „Affidea“, UAB „Medicinos fizika“, UAB „Rentgenas“, „Moksliniam – techniniam susivienijimui Novatex“ už skirtą paramą.